- Vaiko gerovės komisija
- Sveikatos priežiūra
- Pedagoginė
- Socialinė pedagoginė
- Specialioji pedagoginė
- Psichologinė
Vaiko gerovės komisijos veikla organizuojama vadovaujantis Šiaulių Salduvės progimnazijos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-293 (1.3).
Vaiko gerovės komisijos sudėtis:
Komisijos pirmininkė –
Tatjana Kukelkienė, neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja.
Komisijos nariai:
Rosita Radavičienė, logopedė metodininkė;
Edita Ševeliovienė, vyresnioji socialinė pedagogė;
Laura Gerulė, vyresnioji socialinė pedagogė;
Inga Songailienė, profesinio orientavimo konsultantė
Birutė Klimašauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Sveikatos priežiūros paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas:
-pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir koordinavimas;
-sveikatinimo veiklos metodinių konsultacijų mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams ) teikimas bei metodinės ir informacinės medžiagos mokinių išsaugojimo ir stiprinimo klausimais kaupimas;
-informacijos sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais teikimas ir šios informacijos sklaida ( mokyklos stenduose, renginiuose, viktorinose ir pan.) mokyklos bendruomenei;
-pagalba mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius; -mokinių maitinimo organizavimo priežiūra, skatinant sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdžių formavimą;
-mokyklos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros aktų reikalavimams vertinimas, dalyvavimas nustatant prioritetinius mokyklos aplinkos bei sąlygų gerinimo klausimus;-ugdymo proceso organizavimo atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams vertinimas;-pagalba kūno kultūros mokytojams komplektuojant fizinio lavinimo grupes, informacijos dėl mokinių galimybės dalyvauti sporto varžybose teikimas kūno kultūros mokytojams;
-informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus kaupimas, informacijos apibendrinimas bei pateikimas mokyklos bendruomenei;
-dalyvavimas mokyklos prevencinio darbo grupėse, sprendžiant mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas;-informacijos Visuomenės sveikatos centrui apskrityje teikimas, įtarus užkrečiamą ligą ar apsinuodijimą mokykloje;-visuomenės sveikatos centro apskrityje specialistų nurodytų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros priemonių įgyvendinimas mokykloje;
-mokyklos sveikatinimo projektų rengimo inicijavimas ir dalyvavimas juos įgyvendinant.
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja pedagoginės pagalbos teikimą mokiniui; informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie galimybes padėti jų vaikui siekti geresnių rezultatų. Esant reikalui, organizuoja specialiosios, socialinės pedagoginės ir kt. pagalbos teikimą.
Socialinis pedagogas:
-dirba su socialinių, pedagoginių, psichologinių problemų turinčiais mokiniais, jų tėvais;
-vykdo prevencinį darbą;
-kontroliuoja mokinių lankomumą ir teikia informaciją tėvams (raštiški pranešimai, skambučiai, apsilankymai mokinio namuose);
-telkia specialistus ir organizuoja pagalbos teikimo mokiniui procesą;
-bendradarbiauja su VTAT, policijos atstovais, PPT, kitomis mokyklomis;
-rūpinasi nemokamo maitinimo ir kitos socialinės paramos organizavimu;
-vykdo tiriamąją veiklą.
Socialinės pedagoginės pagalbos komanda:
-rengia prevencijos priemonių planą, procesų analizę;
-analizuoja duomenis apie teisės pažeidimo, žalingų įpročių ir kt. nusižengimų atvejus, siūlo priemones jų prevencijai.
-teikia metodinę ir konsultacinę paramą prevenciniam darbui organizuoti klasių auklėtojams, mokytojams, tėvams.
-tarpininkauja susisiekiant su vykdančiomis prevencinę veiklą organizacijomis, policija, VTAT.
-bendradarbiauja su mokyklos savivaldos institucijomis ir kt. darbo grupėmis.
Profesinio orientavimo darbo grupė:
-vykdo tėvų pedagoginį švietimą profesinio orientavimo tema;
-teikia informaciją mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) apie profesinį mokymą;
-kaupia informaciją, susijusią su profesiniu mokymu, kolegijų, aukštųjų bei universitetų mokymo programomis.
Specialusis pedagogas nustato vaikų specifinius individualius poreikius ugdymo įstaigoje, šeimoje, bendruomenėje; planuoja pagalbos teikimo procesą, numatydamas tolimuosius ir artimuosius tikslus; padeda specialiųjų poreikių turinčiam vaikui adaptuotis grupėje; dalyvauja pamokose ir taip padeda specialiųjų poreikių vaikui įsijungti į klasės veiklą; kaupia informaciją apie specialiųjų poreikių vaiko pasiekimus, apie juos informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus); nustato specifines vaiko negalias; sudaro individualias programas sutrikusios funkcijos (suvokimo proceso, mąstymo operacijų, dėmesio ir kt.) ugdymui bei jo priežasties šalinimui; bendradarbiauja su Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais.
Logopedas nustato vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimus bei jų priežastis; numato priemones korekcijai ir jas įgyvendina; bendradarbiauja su klasių auklėtojais, tėvais, socialiniu pedagogu, sudarant individualias programas ir teikia jiems metodinę paramą; kaupia medžiagą apie specialiųjų poreikių vaikų pasiekimus, turimų įgūdžių ir pasiekimų lygį, informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus).
Psichologinė pagalba mokykloje mokiniui teikiama, kai kreipiasi:
– Mokinys (savarankiškai);*
– Mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai;*
– Mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
– Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
*- ilgalaikės konsultacijos mokiniui teikiamos tik gavus tėvų(globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.
Į mokyklos psichologę MOKINIAI kreipiasi, jeigu:
– susiduria su mokymosi sunkumais: nenori lankyti mokyklos, nesiseka mokytis, nenori lankyti pamokų, stokoja mokymosi motyvacijos;
– susiduria su įvairiomis baimėmis: lankyti mokyklą, kalbėti prieš klasę, rašyti kontrolinius, bendrauti su klasės draugais, mokytojais ir kt.;
– susiduria su intensyvia/varginančia nuotaikų kaita, liūdesiu, nerimu, vienišumo, nereikalingumo jausmu;
– kamuoja miego, valgymo sutrikimai;
– nori atsisakyti žalingų įpročių;
– patiria sunkumus namuose: konfliktuoja su tėvais(globėjais, rūpintojais), tėvai skiriasi/išsiskyrė, abu arba vienas iš tėvų išvyko gyventi į užsienį ir kt.
– nori geriau pažinti save, savo gebėjimus, talentus, tobulinti savo asmenybę ir stiprinti pasitikėjimą savimi;
– nori pagerinti savo bendravimo įgūdžius: išmokti valdyti emocijas, susidraugauti, atsisakyti drovumo ir pan.;
– susiduria su gyvenimiškomis situacijomis, kai reikia priimti sudėtingus sprendimus;
– nori išmokti kūrybiškai spręsti problemas;
– nori pasikalbėti su suaugusiuoju, kuris išklausys, supras ir nemoralizuos;
-ieško atsakymų į egzistencinius, dvasinius-religinius klausimus.
Į mokyklos psichologę TĖVAI gali/turėtų kreiptis, jeigu:
– mokykloje vaikas susiduria su sunkumais, problemomis: jam(jai) sunkiai sekasi mokytis, nedaro pažangos, stokoja mokymosi motyvacijos, praleidinėja pamokas, išgyvena nerimą ar baimę susijusią su mokykla, jos lankymu, namų darbų darymu;
– nori užtikrinti vaiko gerovę dėl šeimoje vykstančių ar įvykusių skyrybų, gyvenamosios vietos pasikeitimo, vieno iš tėvų išvykimo, netekus artimo žmogaus ir pan.;
– pasikeitė vaiko elgesys ir tėvai neranda galimų to priežasčių;
– pakito vaiko valgymo, miego įpročiai, bendravimo pobūdis (vaikas užsisklendė, tapo liūdnas ir apatiškas ar atvirkščiai – pasidarė agresyvus, nevaldo savo neigiamų emocijų ir pan.);
– vaikas mokykloje nėra saugus: patiria patyčias, yra atstumtas(-a);
– vaikas konfliktuoja su klasės vadovu(-e), mokytoju(-e), klasės draugais;
– nori pagerinti savo bendravimo įgūdžius su vaiku (sunkiai sekasi susitarti, suprasti vieniems kitus, santykiai nėra malonūs).
Kaip vyksta konsultavimas mokykloje?
Paprastai tėvai, susidūrę su minėtais sunkumais, kreipiasi telefonu ar el. paštu ir užsiregistruoja pirmąjam susitikimui. Pirmąjame susitikime dažniausiai dalyvauja tik tėvai, tačiau, atsižvelgiant į situaciją gali dalyvauti ir vaikas(-ai), pedagogai, pagalbos vaikui specialistai. Pirmojo susitikimo metu yra išsamiai aptariama problema, sudaromas konsultacijų planas, skiriamas pastovus konsultacijų laikas. Gali būti skiriamos šeimos, individualios vaiko arba mišrios – tiek šeimos, tiek individualios vaiko konsultacijos (dažniausias atvejis). Konsultacijų skaičius priklauso nuo problemos sudėtingumo.
SVARBU: KONSULTACIJŲ METU GAUTA INFORMACIJA YRA KONFIDENCIALI – SLAPTA IR NIEKAM VIEŠAI NESKELBIAMA. KONSULTACIJOS TURINYS LIEKA TIK TARP PAŠNEKOVŲ (tarp psichologo ir tėvų, tarp psichologo ir vaiko, tarp psichologo ir šeimos ir pan.).
Konsultacijoms registruokitės iš anksto:
– telefonu (8 41) 43 38 61 (mokyklos administracija Jus nukreips pas psichologę);
– paštu migle.smailyte@gmail.com
– arba rašykite laišką per TAMO dienyną.
Konsultacijų trukmė: 45 min. – 60 min.
Progimnazijos psichologės Miglės Smailytės konsultacijų valandos*:
Pirmadienis 12:00-16:00
Antradienis 12:00-15:00
Trečiadienis 12:00-14:00
Ketvirtadienis 12:00-15:00
Penktadienis 13:00-15:00
*susitikimų laikas visuomet derinamas individualiai.
Be konsultavimo psichologė taip pat vykdo:*
– Įvertinimą (mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas);
– Švietimą (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), pedagogų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais);
– Psichologinių problemų prevenciją (psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas, prevencinių priemonių bei programų rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas).
*Mokyklos psichologas skiria pusę savo darbo laiko tiesioginiams ryšiams su psichologinės pagalbos gavėjais, likusiu darbo laiku tvarko mokinių įvertinimų duomenis, dokumentus, rengia rekomendacijas, prevencines programas, ruošiasi konsultacijoms, paskaitoms, tobulina profesinę kvalifikaciją. (MOKYKLOS PSICHOLOGO BENDRIEJI PAREIGINIAI NUOSTATAI PATVIRTINTI Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d įsakymu Nr. ISAK-1548).