Noriu eiti drauge su visais, kad kuo mažiau reikėtų vadovauti

Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė: „Noriu eiti drauge su visais, kad kuo mažiau reikėtų vadovauti.“

Nuolat besišypsanti, atidi kiekvienam mokiniui ir darbuotojui, mylinti savo darbą ir kiekvienam visada randanti motyvuojančių bei šiltų žodžių. Tokia yra Šiaulių Salduvės progimnazijos, lapkričio 1-ąją dieną švenčiančios 65-metį, vadovė Natalija Kaunickienė. Šia proga ir kalbiname mokyklos direktorę.

Kuo svajojote tapti būdama mokinė? Ar nepasiilgstate mokytojo darbo?
Nuo pat pirmų dienų, kai pradėjau lankyti mokyklą, norėjau būti mokytoja. Susodindavau savo žaislus, skirdavau jiems rašymo, skaičiavimo užduotis (aišku, pati jas atlikdavau) ir rašydavau pažymius. Vėliau iš kažkur gavau tikrą seną mokyklinį dienyną, o jau tada tėtis ir juodą lentą padarė, ir kreidos parsinešdavau iš mokyklos. Žodžiu, buvau visiškai pasiruošusi vaikų mokymui. Jau mokydamasi dešimtoje klasėje važinėdavau į Vilnių, lankiau būsimo pedagogo fakultetą, lietuvių kalbos mokytojos studijas. Tiesa, buvo sudėtinga apsispręsti, ar lietuvių kalbą rinktis (labai žavėjausi savo auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja), ar fizinį ugdymą (buvau labai gera sportininkė). Vienuoliktoje klasėje, kai prasidėjo pradinis karinis parengimas, norėjau būti ir karininke. Visais atvejais prie mano svajonių prisidėjo mokytojai – ypatingos asmenybės.
Į ką labiausiai reikėtų kreipti dėmesį šiuolaikinių vaikų ugdymo procese?
Manau, visada (nepriklausomai nuo laiko, vietos ar kitų faktorių) mokytojui svarbiausia būti įsimylėjus savo darbą, dalyką taip, kad norėtųsi, jog ir kiti žavėtųsi pasauliu, kurį atveria žinios, smalsumas, noras pažinti.

Kokie didžiausi sunkumai užtikrinant šiuo metu mokyklos funkcionavimą?
Kasdien tenka spręsti žmonių tarpusavio susiderinimo, susikalbėjimo, konstruktyvaus bendradarbiavimo klausimus. Labiau juos vadinu iššūkiais, rebusais, galvosūkiais, uždaviniais, o ne sunkumais.

Kaip apibūdintumėte prabėgusius vadovavimo mokyklai metus?
Nuolatine ėjimo pirmyn, kopimo aukštyn, gražių dalykų ieškojimo kelione, kurioje sutikti žmonės ir patirti nuotykiai yra didelis turtas. Man svarbu dalintis tuo turtu su bendrakeleiviais – tuomet matau, kaip jis auga, kaip mes visi drauge kuriame savo mokyklą. Noriu eiti drauge su visais, kad kuo mažiau reikėtų vadovauti.
Kaip manote, geru mokyklos vadovu gimstama ar tampama? Ar galima išmokti būti direktoriumi?
Kartais tenka išgirsti, kad lyderiu gali būti kiekvienas, kad lyderiu galima tapti susiklosčius tam tikroms situacijoms. Taip, galima. Galima išmokti vadovauti, planuoti ir organizuoti procesus, žmones - galima išmokti būti direktoriumi. Vis tiktai mano nuomone, labai svarbu, kad organizacijos vadovas gebėtų (ir norėtų) telkti asmenybes bendriems siekiams, matydamas kiekvieną žmogų ir drauge visus, kad savo kasdieniuose sprendimuose remtųsi tvirtomis vertybinėmis nuostatomis ir būtų nuoširdus, atviras, geranoriškas žmogus. Tokia siekiu būti, nes noriu, kad man būtų gera mokykloje dėl to, kad kitiems gera.

Apie ką svajoja direktorius?
Apie turtingą mokyklą – tokią, kurioje vyksta nuotaikingas, pagarbus ir turiningas bendravimas mokantis suprasti save ir pasaulį; tokią, kurioje įvairios priemonės, erdvės skatina būti ieškotojais ir atradėjais; tokią, į kurią norisi grįžti, nes ten buvo gera.
Kaip užbaigtumėte mintį „laiminga -  ta mokykla, kuri (kurioje)...“?
Susitinka laimingi žmonės, dėmesingi aplinkai.

Ką gyvenime daryti yra svarbiausia?
Būti save suvokiančiai asmenybei, kuri rūpinasi šalia esančiais žmonėmis ir siekia harmonijos santykiuose su aplinka. Tuomet žmogus atranda, kas jam įdomu, ką jis gali daryti gyvenime, kad jo buvimas būtų prasmingas ir įdomus.

Ko palinkėtumėte mokyklos bendruomenei jubiliejaus proga?
Šiemet pastebiu pagerėjusią kultūrą mokykloje, šiltesnius tarpusavio santykius, norą taikiai ir pagarbiai bendrauti. Labai tuo džiaugiuosi ir linkiu, kad mes visi – mokiniai, mokytojai, visi darbuotojai, tėvai – rastumėme progų pasakyti vienas kitam gerų žodžių, pasidžiaugti buvimu drauge, darbais ir rezultatais. Tegul mus lydi poeto žodžiai: „Gerųjų žodžių kryptimi / Praplėsk pasaulį“ (Just. Marcinkevičius).