Sensoriniai kambariai tampa vis labiau vertinami mokyklose dėl jų teigiamo poveikio vaikų sensoriniams ypatumams, emocinei savijautai. Šios specialios erdvės, kurios sukurtos naudojant sensorinės stimuliacijos priemones, padeda vaikams efektyviau valdyti stresą, lavina savireguliacijos gebėjimus ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Sensorinio kambario naudojimo trukmė turėtų būti pritaikyta pagal individualius poreikius ir tikslus. Kai kuriems vaikams, patiriantiems didesnį stresą ar stimuliavimą kasdienėje aplinkoje, naudotis sensoriniu kambariu gali būti rekomenduojama kelis kartus per dieną, kad padėtų sureguliuoti emocijas ir atsipalaiduoti.
Sensorinis kambarys turi būti naudojamas sąmoningai, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius. Tai ne atsitiktinė pramoga, o tikslinga pagalba.
Kambariu rekomenduojama naudotis:
• kai vaikui reikia nusiraminti ar atsipalaiduoti;
• prieš veiklas, kurioms reikia susikaupimo;
• kai vaikas pastebimai sunerimęs ar įsitempęs;
• kai vaikui reikia sensorinės stimuliacijos arba reguliacijos;
• motoriniams, pažintiniams ar socialiniams įgūdžiams lavinti;
• kai yra aiškus tikslas ir veiklos planas;
• kai vaikas noriai sutinka eiti ir jaučiasi saugiai.
Kambariu nerekomenduojama naudotis, kai:
• vaikas yra labai sujaudintas ar agresyvus – pirmiausia būtina padėti jam nusiraminti kitais būdais;
• vaikas nenori eiti – sensorinis kambarys turi būti savanoriška, o ne prievartinė patirtis;
• jis naudojamas kaip pabėgimas nuo pamokų – kambarys neturi tapti būdu išvengti mokymosi ar atsakomybės;
• nėra aiškaus tikslo – kiekvienas apsilankymas turėtų būti pagrįstas konkrečiu vaiko poreikiu;
• vaikas yra pavargęs – pervargusiam vaikui sensorinė stimuliacija gali būti per intensyvi;
• nėra suaugusiojo priežiūros – vaiko buvimas sensoriniame kambaryje turi būti stebimas, kad būtų užtikrintas saugumas ir nauda.
Sausio mėnesį vykdėme veiklas su aromaterapijos priemonėmis: eteriniais aliejais, bespalviais vatos kamuoliukais. Šia veikla siekėme užuosti kuo įvairesnius elementus, kad augtų juslinė patirtis.
Vasario mėnuo buvo skirtas sensorinio kamuolio gamybai. Ši veikla skirta emocijų reguliavimui, atpažinimui, dėmesio sutelkimui.
Kovo mėnesį klausėmės terapinių pasakų. Tai istorijos, kurios veikėjai susiduria su įvairiais iššūkiais. Kiekvienoje iš jų atsispindi tam tikra vaiko gyvenime susidariusi situacija ar problema. Terapinės pasakos skirtos padėti vaikui susikoncentruoti į konkrečią problemą, parodant jos sprendimo būdus, neduodant griežtų rekomendacijų.
Balandžio mėnesį klausos lavinimui, kalbos lavėjimui, susikaupimui žaidėme „Atspėk garsą“ žaidimus naudojant įvairius garsus skleidžiančius garsus (kavos pupeles, ryžius ir pan.).
Gegužės ir birželio mėnesį mokėmės emocijų valdymo būdų. Mokėmės atpažinti, kas sukėlė stiprias emocijas? Ką jaučiu šiuo metu? Kiek stiprios mano emocijos? Kaip save valdyti? Ir ką aš galiu padaryti?
• Aš galiu pakeisti aplinką (išeiti pasivaikščioti, nueiti išgerti šalto vandens).
• Aš galiu padaryti pritūpimus, sutelkti dėmesį į pėdas, atsiremti į sieną.
• Aš galiu nusiplauti rankas, veidą šaltu vandeniu, paimti į rankas ledo kubelį.
• Aš galiu taikyti kvėpavimo pratimus.
• Aš galiu šypsotis.
• Aš galiu daryti nerimo mažinimo pratimus pirštų pagalba.
Veiklas tęsime ir kitais mokslo metais. Gražios ir saugios vasaros!
