Istorijos mokytojas Rimvydas Kojis mėgsta klysti istorijos klausimuose

Istorijos mokytojas Rimvydas Kojis mėgsta klysti istorijos klausimuose

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Rimvydas įgijo politikos mokslų diplomą. Vėliau pusę metų praktikavosi lituanistinėje mokykloje „Vilnis“ Brazilijoje mokydamas išeivius lietuvių kalbos. Ši praktika buvo svarbia priežastimi tapti „Renkuosi mokyti!“ programos dalyviu. Šiandien Rimvydą kalbiname Šiaulių Salduvės progimnazijoje, kur mokydamas istorijos kartu su mokiniais keliauja visomis epochomis.

Rimvydai, grįžkite į laiką, kada pats buvote mokinys. Kokią mokyklą baigėte? Koks buvo jūsų santykis su istorijos mokytoju bei pačiu dalyku?

Baigiau Radviliškio Vaižganto gimnaziją. Mokyklos laikais teko dirbti net su trimis istorijos mokytojomis, kurių asmenybės ir mokymo stilius buvo skirtingi. Nepaisant to, istorija visuomet buvo viena iš trijų mėgstamiausių pamokų mokykloje. Santykis su mokytojomis buvo teigiamas, o su savo gimnazijos mokytoja palaikau ryšį ir dabar. Kiek save atsimenu, buvau gana smalsus moksleivis, tad mokytojoms, ypač progimnazijos, teko iškęsti labai daug mano klausimų.

„Renkuosi mokyti!“ programos dalyviai siekia skleisti gerąją žinią apie mokytojo darbą.  Kokia šiandien būtų jūsų geroji žinia?

Mano geroji žinia sietųsi su „Renkuosi mokyti!“ programos vizija, kurios stengiuosi nepamiršti ir ja vadovautis kasdien. Tai yra, kad kiekvienas vaikas mano klasėje jaustųsi gerai ir galėtų patirti sėkmę nepaisant savo socialinės, kultūrinės ar ekonominės padėties.

Kokie dalykai, kuriuos girdėjote prieš tampant mokytoju, pasirodė esą tik mitai?

Ne tik prieš ateinant dirbti į mokyklą, bet ir anksčiau, ypač skaitmeninėje erdvėje, girdėdavau ir matydavau teiginius, kad mokykla neparuošia moksleivių gyvenimui. Turbūt šis mitas labiausiai mane erzina. Keistas požiūris, kad iki mokyklos pabaigimo žmonės dar negyvena. Nors mokyklą baigiau ne taip seniai, aktyviai besimokydamas „Renkuosi mokyti!“ bendruomenėje ir stebėdamas kolegų darbą, matau, kad mokykla keičiasi bei stengiasi kuo geriau paruošti moksleivius ateičiai.

Kaip pavyksta užmegzti ryšį su mokiniais, juos sudominti istorija, ją suaktualinti?

Man atrodo, kad su didesne dalimi mokinių pavyko užmegzti ryšį, o susidomėjusių istorija tikrai yra. Aktualizuoti istoriją padeda mano išsilavinimas - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgytas politikos mokslų diplomas. Man labai patinka posakis „Istorija nesikartoja, bet dažnai ji rimuojasi“ (angl. History never repeats itself, but it does often rhyme). Tad istorijos pamokose tikrai dažnai siekiame atrasti tuos panašumus, aptarti ir pristatyti šiandienines aktualijas, suvokti, kaip jos siejasi su mūsų nagrinėjamomis temomis.

Ką galėtumėte pasakyti ar patarti tiems, kurie šiandien svarsto tapti mokytoju?

Patarčiau nustoti svarstyti ir ieškoti savo kelio į mokyklą.
Kokiomos istorinėmis asmenybėmis žavitės? Su kuria norėtumėte pavakarieniauti?
Man labai sudėtinga išsirinkti vieną asmenybę. Pavyzdžiui, kai mokiausi mokykloje, labai žavėjausi Jungtinės Karalystės premjeru V. Čerčiliu. Kai į mano rankas pateko jo biografijos analizė, susidomėjau šiuo literatūros žanru. Tad savotiškai knygų pagalba galiu bent pavakaroti su istorinėmis asmenybėmis. Šiuo metu, radus laisvą minutę, stengiuosi susipažinti su B. Dylano biografija. 

O jei turėtumėte galimybę trumpam nusikelti į kažkokį istorinį laikotarpį, ką pasirinktumėte? Kodėl?

Man atrodo, šiandien, pasitelkus įvairias knygas, TV serialus ar video žaidimus, yra kaip niekada paprasta nusikelti į praeities epochas. Bet jei reikėtų rinktis vieną, tai turbūt rinkčiausi didžiųjų geografinių atradimų laikotarpį. Mokykloje dažnai skirtingose disciplinose aptardavome jį. Norėčiau nusikelti į jį ir pamatyti, kaip per tokį trumpą laikotarpį pasikeitė europiečių ir atrastų naujų žemių gyventojų kasdienybė. Labai mėgstu keliauti, todėl visos kelionės ir galimybė atrasti kažką naujo man atrodo labai romantiškai.

Papasakokite apie savo mėgstamas veiklas laisvalaikio metu. Ar jos susijusios su jūsų profesija?

Visų pirma, labai mėgstu keliones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turbūt tai susiję su mano profesija, nes manau, kad mokytojams kelionės gali suteikti įkvėpimo pamokų veikloms, turiniui ar jo formai, padėti sukurti pamokos intrigą. Man atrodo, kai dalinamės asmenine patirtimi, įvairiomis istorijomis,  vaikai labiau įtempia ausis. Kalbant apie senovės ir antikos istoriją, viskas gali atrodyti labai tolima. Kelionėse patirti įspūdžiai gali praturtinti pamokas, priartinti mokinius prie laikmečio, sudominti.
Taip pat mėgstu aplankyti įvairias istorines vietas. Dirbant mokykloje laisvo laiko nėra daug, todėl šiemet maloniu atradimu tapo  Lietuvos dvarų lankymas, kokybiško turinio edukacijos juose.
Stengiuosi neapleisti ir skirti laiko fizinei veiklai. Žiemos metu dažniausiai plaukioju, taip pat mane galima sutikti krepšinio aikštelėje arba važinėjant dviračiu. Šie pomėgiai nėra tiesiogiai susiję su mano profesija, bet fizinis aktyvumas užtikrina gerą savijautą, kuri tikrai praverčia mokytojo darbe.
Mėgstu dalyvauti ir intelektiniuose žaidimuose. Reguliariai su komanda  dalyvauju  „Auksinio proto“ žaidimuose. Ypač patinka klysti istorijos klausimuose – tai skatina dar giliau domėtis ir plėsti žinias.

Rimvydai, ką norėtumėte padaryti, ko nedarote dabar?

Man atrodo, kad šiai dienai veiklų, kuriomis užsiimu, visiškai pakanka - ką norėčiau daryti, stengiuosi ir daryti. Gal tik norėtųsi daugiau kokybės. To sau ir palinkėčiau.

Įvaizdžio formavimo grupė