Fenomenas ,,Kuprinė“

Fenomenais grįstas ugdymas (angl. Phenomenon-Based Learning, PhBL) – tai tarpdisciplininis mokymo metodas, orientuotas į realių pasaulio reiškinių arba fenomenų nagrinėjimą. Šis ugdymo būdas, dažnai taikomas Suomijos švietimo sistemoje, tampa vis populiaresnis dėl savo praktinio ir integruoto požiūrio. Jis pabrėžia asmeninio patyrimo svarbą žinių įgijimo procese, skatina mokytojų bendradarbiavimą ir dalykų integraciją. Be to, fenomenais grįstas ugdymas didina mokinių motyvaciją, ugdo jų kompetencijas ir padeda efektyviau pritaikyti žinias praktikoje.

Spalio - gruodžio mėnesiais 2b ir 4c klasių mokiniai išsamiai analizavo kasdienį, tačiau įdomų reiškinį ,,Kuprinę“. Šis projektas apjungė dailės, matematikos, anglų ir lietuvių kalbos pamokas, leido mokiniams kūrybiškai pažvelgti į kuprinės fenomeną ir išsiaiškinti jos svarbą mūsų gyvenime.

Pirmajame projekto etape mokiniai aiškinosi kuprinės raidą, lygino su prosenelių, senelių kuprinėmis, kūrė kuprinės raidos laiko juostą. Per dailės pamoką mokiniai atliko kūrybinį darbą – piešė kuprinę, klijavo mokyklinius reikmenis. Anglų kalbos pamokoje, panaudodami jau sukauptas žinias kuprinę aprašė, o lietuvių kalbos pamokoje diskutavo apie kuprines ir kūrė ketureilius.

Matematikos pamokų metu mokiniai analizavo kuprinių dydžius, formas ir svorius. Jie matavo savo kuprines, skaičiavo jų talpą ir svorį, taip pat diskutavo apie ergonomiką bei sveikatą. Kartu su sveikatos specialiste Egle mokiniai svėrė savo kuprines ir sužinojo, kokia turėtų būti tinkama kuprinė, kad ji nekenktų sveikatai. Jie išsiaiškino, ar jų kuprinė atitinka reikiamas normas, ir aptarė, kaip ją patobulinti. Gautus duomenis, kiek sveria pilna kuprinė su knygomis ir be mokymosi priemonių, mokiniai pavaizdavo diagramoje, o gautus rezultatus palygino ir darė išvadas.

Projektą vainikavo mokinių svajonių kuprinės kūrimas. Dėlionės detalėje kiekvienas mokinys nupiešė savo ateities kuprinę. Vėliau visos detalės sujungtos į bendrą klasės svajonių kuprinę – kūrinį, kuriame atsispindėjo visų vaikų idėjos: ryškios spalvos, patogios formos, įvairios ir smulkmeniškos detalės, atspindinčios  jų norus ir lūkesčius.

Ketvirtokai parengė interviu klausimus anglų kalba ir atliko apklausą, kurioje dalyvavo 5–8 klasių mokiniai. Kalbėdami su vyresnių klasių mokiniais, jie gilinosi į kuprinių pasirinkimo kriterijus ir mokinių vartotojiškus įpročius. Interviu metu išryškėjo įdomi tendencija: nors kuprinės forma ir spalva yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasirinkimą, gamintojo prekės ženklas mokinių sprendimams daro nedidelę įtaką. Tai rodo, kad vaikams svarbiausia yra estetinė ir praktinė kuprinės vertė – jos patogumas, funkcionalumas ir išvaizda, o ne prekės ženklo žinomumas.

Šis projekto etapas ne tik padėjo ketvirtokams patobulinti anglų kalbos komunikacinius įgūdžius, bet ir išmokė juos taikyti tyrimų metodus bei analizuoti surinktus duomenis. Be to, bendravimas su vyresniais mokiniais paskatino tarpusavio bendradarbiavimą ir stiprino socialinius ryšius mokyklos bendruomenėje.

Projektas ,,Kuprinė“ ne tik leido mokiniams pasinerti į kūrybines ir analitines veiklas, bet ir ugdė jų bendravimo, darbo komandoje ir problemų sprendimo įgūdžius. Jie mokėsi ne tik matuoti, piešti ir rašyti, bet ir suprasti, kaip svarbu atsižvelgti į kitų žmonių nuomonę bei poreikius. Visų projekto metu atliktų darbų pagrindu buvo sukurta elektroninė knyga „Kuprinė – sveikata ar mada“, kurioje atsispindi mokinių atradimai ir įžvalgos.

Mokytojų teigimu, šios integruotos veiklos leido mokiniams geriau suvokti, kaip susijusios skirtingos disciplinos, ir skatino juos kūrybiškai mąstyti apie kasdienius daiktus. Mokinių entuziazmas ir įsitraukimas į veiklas neabejotinai parodė, kad kuprinės fenomenas gali būti kur kas įdomesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Priemonę parengė mokytojos Daiva Jucevičienė, Evelina Aksomaitienė, Indrė Pilipavičienė

Projekto medžiaga