++Akredituotas Erasmus+ projektas (2023-2024 m. m.)

 Balandžio 21 diena. Sekmadienis. Anksti ryte mūsų grupės nariai, pasiėmę lagaminus, atsisveikino su artimaisiais, susėdo į autobusą ir pajudėjo į mūsų pirmąjį kelionės tašką - Rygą. Rygos oro uoste atidavėme lagaminus ir praėjome patikrą. Daugumai mokinių tai buvo naudinga patirtis, nes niekas nebuvo skridęs savarankiškai. Kai sulipome į lėktuvą ir pakilome, visi pajutome, kad mūsų kelionė prasidėjo. Atskridę į Bukareštą persėdome į kitą autobusą, kuris mus nuvežė į Brailą, miestą, kuriame mes gyvenome beveik visą savaitę. Atvažiavus į Brailą, mus pasitiko rumunės mokytojos, kurios nuvežė į viešbutį ir padėjo prisiregistruoti. Tai buvo mūsų pirma pažintis su mokytojomis. Vakare nuėjome į itališką restoraną, kuriame pasidalinome įspūdžiais, pabendravome, pavalgėme. Grįžę į viešbutį parašėme refleksijas, kuriomis norėčiau  pasidalinti. Daugeliui didžiausią įspūdį paliko skrydis lėktuvu, kai kuriems patiko šiltesnis Rumunijos oras ir pakelės parduotuvėje nusipirkti ledai, taip pat rumunių mokytojų draugiškas bendravimas ir atvirumas. Ar ką nors naujo sužinojome? O taip! Įgijome vertingos patirties, kaip reikia elgtis oro uoste, mokėmės savarankiškumo ir atsargumo. Kas nepatiko? Daugelį išvargino skrydžiai ir važiavimas autobusu, kai kam nepatiko sulūžę stalčiai viešbutyje. Bet visų nuotaika buvo puiki ir visi buvo pasiruošę tolesniems nuotykiams.

 Balandžio 22 diena. Pirmadienis. Ryte labai smarkiai lijo, bet mes vis tiek susitikome su rumunais ir jų mokytojomis apžiūrėti Brailos miesto. Susitikimas buvo smagus, nes keli mokiniai susitiko su seniai matytais draugais. Ekskursija po miestą buvo įdomi. Pamatėme „Maria Filotti“ teatrą, kuris buvo labai įspūdingas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Pasivaikščiojome Dunojaus pakrante, pasigrožėjome judančiu „Kynetic“ fontanu. Pabuvojome prie laikrodžio, graikų ortodoksų bažnyčios, istorinio „Violatos“ malūno. Apie kiekvieną objektą rumunai išsamiai papasakojo. Paskui mes atkeliavome į mokyklą, kurioje mus pasitiko mergaitė, laikanti duonos kepalą ir indelį su druska. Mus kvietė atsignybti duonos, pamirkyti į druską ir suvalgyti, nes taip Rumunijoje yra sutinkami svečiai. Sporto salėje mokiniai šoko tradicinius šokius ir dainavo tradicines dainas. Buvo labai gražu! Po atidarymo programos visi kartu ėjome pietauti, bendravome su rumunų mokiniais. Vėliau turėjome laisvo laiko, kurį praleidome vaikščiodami po Brailą, vakarieniaudami ir aptardami dienos įspūdžius.

O dabar pasidalinsiu mūsų šiandienos refleksijos atsakymais.
Ką naujo sužinojome? Daug sužinojome apie Brailos miesto istoriją, pamatėme įvairių  pastatų, susipažinome su rumunų tikėjimu ir tradicijomis. Daugeliui įspūdį paliko tai, kad mokykloje mokiniai palieka telefonus dėžutėje visai dienai. Kai kuriems buvo keista matyti kameras klasėse, taip pat didelį įspūdį paliko ortodoksų  bažnyčios, tradiciniai šokiai ir dainos. Kas nepatiko? Vargino lietus, kai kuriems nepatiko vaikščioti, tačiau visi jautėsi gerai, tik truputį pavargę.

 Balandžio 23 diena. Antradienis. Dieną praleidome mokykloje. Mūsų pirma veikla – rumunų tradicijų, patiekalų ir švenčių pristatymai. Buvo įdomu sužinoti ir palyginti su lietuviškomis tradicijomis. Vėliau dalyvavome dviejose pamokose, kurios buvo skirtos technologijoms ir rankdarbiams. Per pirmą pamoką mokytoja mus mokė, kaip iš siūlų nusiausti mažą kilimėlį ir pasakojo, kad būtent ši technika Rumunijoje naudojama audžiant didelius kilimus. Visiems pavyko pasidaryti darbelį. Kitą pamoką mes turėjome mokyti rumunus pinti draugystės apyrankes, bet įvyko nesusipratimas ir pynėme apyrankes visiškai kita technika. Buvo sudėtinga, tad pavadinčiau šią pamoką nenusisekusia. Gerai prasiblaškėme kūno kultūros pamokoje. Su labai pozityviu mokytoju žaidėme smagius žaidimus, rungtyniavome estafetėse. Po kūno kultūros pamokos pietavome kartu su rumunais ir iškeliavome į molio lipdymo edukaciją, kurioje galėjome pasigaminti, ką tik norėjome. Deja, negalėjome darbelių pasiimti namo, nes jie nebūtų spėję išdžiūti. Grįžę į viešbutį pailsėjome ir iškeliavome į prekybos centrą „Braila Mall“, nes patys mokiniai to paprašė, o mokytojos neprieštaravo. 

Metas dienos apžvalgai. Ką naujo sužinojome? Daug kam patiko pinti kilimėlius, susipažinome su rumuniškais tradiciniais drabužiais. Kai mokiniai lankėsi pamokose, mūsų mokytojos stebėjo kitas pamokas ir jas nustebino gausus informacinių technologijų naudojimas. Kas paliko didžiausią įspūdį? Mokytojas nustebino mūsų suplanuota ilga kelionė į prekybos centrą, nes dažniausiai būdavome labai pavargę. Mokiniams patiko keramika, Rumunijos kultūros ir kūno kultūros pamoka. Kas nepatiko? Daugeliui mokinių viskas patiko, bet kai kuriuos išvargino muziejai ir vaikščiojimas. Visi šiandien jautėmės puikiai!

 Balandžio 24 diena. Trečiadienis. Šiandien važiavome į Tulcea, aplankėme du muziejus: etnokultūros ir ekologijos. Etnokultūros muziejuje susipažinome su rumunų senoviniais darbais, apranga, šventėmis ir papročiais. Ekologijos muziejuje pamatėme tiek gyvų gyvūnėlių ir žuvyčių, tiek ir imitacijų bei iškamšų. Man patiko mokytojos pasakyta mintis, kad tas muziejus buvo jūrų muziejaus ir Tado Ivanausko muziejaus mišinys. Pažintį su Rumunija tęsėme kelionėje į vienuolyną, kuriame vienuolės gamina vyną, augina stručius ir kitus gyvūnėlius. Bažnyčios vidus buvo labai gražus, išpuoštas vitražais ir mozaikomis. Pietavome tradiciniame restorane, bet teko labai ilgai laukti, kilo nesklandumų, tad pietūs nelabai nusisekė. Vakarėjant grįžome į viešbutį, truputį pailsėję, išėjome pasivaikščioti Dunojaus pakrante, nes oras buvo fantastiškas! 

Ką naujo sužinojome? Daug kas pastebėjo, kad rumunai yra labai religingi, taip pat keista buvo, kad mokykloje vaikai neturi būrelių ir lanko tik mokamus būrelius mieste. Kas paliko didžiausią įspūdį? Vienuolynas, kalnai, ramybė, taip pat stebėjomės rumunių mokytojų važiavimo greičiu ir vingiuotais keliukais. Kas nepatiko? Daug kam nepatiko laukti restorane, tačiau tai nesugadino puikios dienos nuotaikos!

 Balandžio 25 diena. Ketvirtadienis. Atvykę į mokyklą turėjome daug laiko bendravimui ir atsisveikinimui, tai buvo labai šiltas ir nuoširdus laikas. Visi apsikeitėme kontaktais ir atsisveikinome su ašaromis akyse. Į Bukareštą išvykome traukiniu. Buvo labai smagu stebėti, kaip mokytojos bendravo su rumunų berniuku. Juokėmės iš mergaitės, kuriai labai patiko Lauryno telefonas ir jis negalėjo jo atsiimti, tad kelionė tikrai neprailgo. Atvažiavę į Bukareštą užsiregistravome viešbutyje ir ėjome pasivaikščioti po miestą. Pamatėme daug gražių pastatų, tarp jų ir Triumfo arką. Labai smarkiai lijo, visi peršlapome, buvo labai nemalonu. Nuėję pavalgyti į McDonald's, mėgavomės šildytuvo šiluma prie išėjimo – visi ,,prilipome” prie lango ir šildėmės. Buvo juokinga! Grįžę į viešbutį sušilome, nusiprausėme ir ramiai užmigome.

Kas paliko didžiausią įspūdį? Daug kam patiko viešbutis, kelionė į Bukareštą ir įspūdinga Triumfo arka. Kas nepatiko? Ogi oras, oras ir dar kartą oras. Nors sušlapę ir pavargę, bet jautėmės gerai.

 Balandžio 26 diena. Penktadienis. Paskutinė diena. Rytinė pažintis su Bukareštu ir Parlamento rūmais. Kelionė į oro uostą bei skrydis lėktuvu į Rygą. Taip, ir vėl daug važiavome.

 Mes norėtume padėkoti mokytojoms, kurios atsižvelgė į mūsų norus, palaikė mus, rūpinosi, diskutavo kaip su suaugusiais. Ši kelionė mus visus suartino, privertė išlipti iš ,„komforto“ zonos. Būdami kartu labai daug juokėmės ir bendravome. Manau, kad ši kelionė mus visus šiek tiek pakeitė!

 Mobilumo akimirkos https://www.youtube.com/watch?feature=shared&v=ZNdgssb9NoI